Šiandien paskelbtoje pavasario prognozėje Europos Komisija numato, kad euro zonos BVP 2017 m. augs 1,7 proc., o 2018 m. – 1,8 proc. (žiemos prognozėje buvo numatyti 1,6 proc. ir 1,8 proc. rodikliai). Visos ES BVP augimas turėtų likti pastovus ir siekti 1,9 proc. abejais metais (žiemos prognozėje buvo numatytas 1,8 proc. rodiklis abejais metais).
Pastaraisiais mėnesiais daugiausiai dėl naftos kainų padidėjimo gerokai išaugo infliacija. Tačiau grynoji infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į greitai kintančias energijos ir neperdirbto maisto kainas, tebėra palyginti stabili ir gerokai mažesnė už ilgalaikį vidurkį. Prognozuojama, kad euro zonos infliacija padidės nuo 0,2 proc. 2016 m. iki 1,6 proc. 2017 m., o išblėsus didėjančių naftos kainų poveikiui 2018 m. vėl sumažės iki 1,3 proc. Privatus vartojimas, pagrindinė pastarųjų metų augimo varomoji jėga, 2016 m. augo sparčiausiai per 10 metų, tačiau šiais metais turėtų sumažėti, nes infliacija silpnina namų ūkių perkamąją galią. Tikimasi, kad kitais metais infliacija sumažės, todėl privatus vartojimas turėtų vėl šiek tiek padidėti. Nedarbas toliau mažėja, tačiau daugelyje šalių jis vis dar yra didelis. Numatoma, kad euro zonoje 2017 m. nedarbas sumažės iki 9,4 proc., o 2018 – iki 8,9 proc., t. y. žemiausio lygio nuo 2009 m. pradžios.
Su ekonomine perspektyva susijęs netikrumas išlieka didelis. Apskritai rizika yra geriau subalansuota nei žiemą, tačiau rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuojama. Pavyzdžiui, išorės rizika yra susijusi su būsima JAV ekonomine ir prekybos politika ir platesnio masto geopolitine įtampa. Riziką, kad rezultatai bus prastesni, nei prognozuojama, gali kelti Kinijos ekonomikos koregavimas, Europos bankų sektoriaus būklė ir būsimos derybos su JK dėl šalies pasitraukimo iš ES.
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Šiandienos ekonominė prognozė rodo, kad ES ekonomikos augimas spartėja, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau įvairiose valstybėse narėse padėtis labai skiriasi: geresnių rezultatų pasiekė šalys, kurios įgyvendino platesnio užmojo struktūrines reformas. Pusiausvyrai atkurti turime imtis ryžtingų reformų visoje ES, pradedant mūsų produktų ir paslaugų rinkų atvėrimu ir baigiant darbo rinkos ir gerovės sistemų modernizavimu. Demografinių ir technologinių pokyčių amžiuje mūsų ekonomika taip pat turi tobulėti ir užtikrinti daugiau galimybių ir geresnį gyvenimo lygį gyventojams.“
Prognozė Lietuvai: augimo perspektyvą gerina vidinė ir išorinė paklausa
Dėl ES fondų poveikio atsigavusioms investicijoms ir eksporto Lietuvos BVP augimas sustiprės iki 2,9 proc. 2017 m. ir iki 3,1 proc. 2018. Tačiau numatoma, kad tuo pat metu infliacija, lėtindama realių disponuojamųjų pajamų augimą, mažins privatų vartojimą. Užimtumas ir toliau didės, tačiau sulėtės, nes darbo pasiūla pasieks savo ribą. Dėl trumpalaikių kaštų, susijusių su struktūrinėmis reformomis, 2017 m. ir 2018 m. valdžios sektoriaus perteklių pakeis deficitas.
Kitą savaitę Europos Komisija planuoja skelbti kiekvienai ES šaliai skirtas rekomendacijas, kurias jos turėtų įgyvendinti per artimiausius 12–18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą.
Lietuvai skirtas rekomendacijas gegužės 17 d. Vilniuje pristatys Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/!Hu86uK
2017 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai (anglų kalba): čia