Pradėjusi darbą J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija Europos vaidmens stiprinimą saugumo ir gynybos reikaluose paskelbė vienu iš savo prioritetų. 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį skelbdamas, kad kuriamas Europos gynybos fondas, Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „Europa nebegali sau leisti remtis kitų karine galia. (…) Kad Europos gynyba būtų tvirta, Europos gynybos pramonei būtina kurti inovacijas.“ Atsižvelgdama į prastėjančią saugumo padėtį kaimyninėse Europos šalyse ir į svarius ekonominius argumentus už aktyvesnį ES šalių bendradarbiavimą gynybos išlaidų srityje, Komisija mano, kad atėjo laikas žengti didelį žingsnį saugumo ir gynybos sąjungos link.
Kad Europos gynyba būtų tvirta, būtina plėtoti stiprią Europos gynybos pramonę. Valstybės narės pradeda skirti gynybai daugiau lėšų, o ES gali padėti joms šias lėšas naudoti veiksmingiau. Apskaičiuota, kad dėl nepakankamo valstybių narių bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje kasmet prarandama nuo 25 iki 100 mlrd. EUR. 80 proc. viešųjų pirkimų ir daugiau kaip 90 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų projektų vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Vykdant bendrus viešuosius pirkimus per metus būtų galima sutaupyti iki 30 proc. gynybai išleidžiamų lėšų.
Šiandieniniai politiniai debatai padės Komisijai tinkama linkme pakreipti artimiausių savaičių darbą. Birželio 7 d., prieš Prahoje vyksiančią aukšto lygio Europos gynybos ir saugumo konferenciją, pradės veikti Europos gynybos fondas, apie kurį Komisija pranešė 2016 m. lapkričio mėn. Europos gynybos veiksmų plane. Drauge Komisija paskelbs ilgalaikės perspektyvos diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame nustatys galimus Europos gynybos ateities scenarijus. Tai – diskusijų dėl 27 ES šalių ateities, pradėtų 2017 m. kovo 1 d. Komisijos paskelbta Baltąja knyga dėl Europos ateities, dalis.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/!cU76Jp