Kovo 1 d. pristačiusi Baltąją knygą dėl Europos ateities, šiandien Komisija nustato galimas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos ateities kryptis. Šiandien pristatomo diskusijoms skirto dokumento tikslas – skatinti diskusijas apie ekonominę ir pinigų sąjungą ir padėti kurti bendrą jos būsimo modelio viziją. Dokumente deramai atsižvelgiama į diskusijas valstybėse narėse ir į ES institucijų nuomonę. Jame nustatomi konkretūs veiksmai, kurių galėtų būti imtasi iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, ir pateikiamos kelios galimybės, kurios galėtų būti pasirinktos artimiausiu laikotarpiu baigiant kurti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą.
Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas nėra savitikslis, bet būtinas norint kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, socialinį teisingumą, ekonominę konvergenciją ir finansinį stabilumą. Atsakomybė ir solidarumas, rizikos mažinimas ir paskirstymas neatsiejami. Ekonominė ir pinigų sąjunga turėtų likti atvira visoms ES valstybėms narėms, sprendimų priėmimo procesas turi tapti skaidresnis, o demokratinė atskaitomybė didesnė. Tokie yra pagrindiniai būsimo darbo principai. Siekiant sėkmės itin svarbu rasti plataus masto politinį sutarimą dėl bendros veiksmų krypties ir turėti bendrą veiksmų planą, kuriame nustatyta aiški jų seka.
Siekiant pažangos, reikėtų veiksmų trijose pagrindinėse srityse:
1) užbaigti kurti tikrą finansinę sąjungą. Reikia baigti kurti bankų sąjungą ir daryti pažangą mažinant ir pasiskirstant bankų sektoriaus riziką bei taikyti priemones, kad Europos bankai būtų dar atsparesni. Siekiant teikti dar įvairesnių ir inovatyvių finansavimo galimybių realiajai ekonomikai, be kita ko, pasitelkus kapitalo rinkas, labai svarbi pažanga įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą;
2) labiau integruoti ekonominę ir fiskalinę sąjungą. Konvergencija kuriant atsparesnes ekonomines ir socialines struktūras valstybėse narėse ilgainiui taps esminiu sėkmingo ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo elementu.Valstybės narės galėtų sustiprinti jau taikomus elementus, pavyzdžiui, Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą arba iš ES biudžeto teikiamos finansinės paramos ir struktūrinių reformų ryšį. Be to, valstybės narės galėtų nuspręsti didinti makroekonominio euro zonos stabilizavimo pajėgumą. Dokumente pateikiamos kelios skirtingos galimybės, kurias svarstys Komisija;
3) įtvirtinti demokratinę atskaitomybę ir sustiprinti euro zonos institucijas. Kad ekonominė ir pinigų sąjunga būtų tvirtesnė, valstybės narės pagal bendrą teisinę sistemą turi sutikti daugiau dalytis įgaliojimais ir sprendimais dėl euro zonos klausimų. Tai galėtų būti daroma taikant ES sutartis ir dirbant su institucijomis, taikant tarpvyriausybinį metodą arba, kaip yra dabar, derinant abu būdus. Tolesnė politinė integracija galėtų vykti iš naujo apsvarstant Komisijos ir Euro grupės įgaliojimų pusiausvyrą ir galėtų pateisinti etatinio nuolatinio Euro grupės pirmininko paskyrimą bei euro zonos atstovavimo suvienijimą išorės lygmeniu. Viešose diskusijose taip pat aptariamos euro zonos iždo – galbūt su euro zonos biudžetu – ir Europos valiutos fondo idėjos. Į jas, laikantis ES teisinės sistemos, galėtų būti atsižvelgta vėlesniu ekonominės ir pinigų politikos kūrimo etapu.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/!Vd98xY