Spalio 25 d. bibliotekoje vyko diskusija tema „Europos Sąjunga po Didžiosios Britanijos referendumo: kokį kelią pasirinksime“ su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
Nors kalbėsime apie ES po Didžiosios Britanijos referendumo, bet ką tik pasibaigus rinkimams Lietuvoje, negaliu nepaklausti, kokios Jūsų nuotaikos?
Aš manau, kad rinkimų rezultatai mus nustebino: nesitikėjome ir daugelis neprognozavome, kad valstiečiai žalieji turės tiek daug mandatų parlamente: vis dėlto 56 vietos yra pirmą kartą nuo 1996 m. Taip pat manau, kad tikra naujovė, visgi ta alternatyvos idėja, kurią valstiečiai žalieji kėlė kampanijos metu, sakydami, jeigu norite konservatorių, tai balsuokite už juos, jei norite socialdemokratų, balsuokite už juos, o jeigu norite pokyčių, rinkitės mus. Tai yra pakankamai stipriai rezonuojanti paraiška mūsų visuomenėje ir susilaukė tikrai didelio pritarimo. Jie žadėjo daug dalykų, reformų, kurias įgyvendins tiek švietimo srityje, tiek sveikatos apsaugoje, tiek kovojant su alkoholizmu. Jiems seksis padaryti tik tuo atveju, jeigu turėsime efektyviai veikiantį parlamentą ir efektyvią vyriausybę, todėl dabar mūsų dėmesys pirmiausiai krypsta į tai, kaip formuojama valdančioji koalicija ar tikrai ji bus ta, kuri gebės priimti sprendimus. Kol kas klausimų yra daugiau negu atsakymų. Mes nežinome, su kuo galėtų būti suburta galiausiai efektyviai veikianti koalicija, nes nei konservatoriai, nei socialdemokratai neatrodo labai linkstantys arba „bėgantys“ ją kurti, o tai gali stabdyti įstatymų įgyvendinimą, kurie yra labai svarbūs Lietuvai artėjant 2020 metams, kai mūsų parama iš ES mažės.
Kaip manote, kuriai pusei (ES ar Didžiajai Britanijai) bus skausmingiau Didžiajai Britanijai išstojus iš ES?
Svertai yra ES pusėje. Britai nusprendė išstoti ir žada pradėti formalias derybas dėl išstojimo kitų metų kovo, balandžio mėnesiais. Kad britai galėtų pasiekti sau palankų sprendimą yra gerokai menkesni nei ES, nes jos, turiu omenyje ES, siekis bus parodyti, kad išstojimas iš ES, nėra sėkmės istorija, kad negali išstoti iš ES ir tikėtis, kad privilegijos, ypač ekonominės, išliks pačios palankiausios. Natūralu, kad ES savaiminis egzistavimas taptų kvestionuotinu: visos narės norėtų, galbūt, išstoti ir įstoti tik tiek, kiek joms yra palanku. Londonui reiks spręsti daug dilemų ir tikėtina, kad galutinis susitarimas bus pasiektas, galbūt, po dviejų metų ar netgi po ilgesnio laikotarpio, ir britams kainuos ekonomiškai. Tai bus politinio sprendimo išstoti iš ES įgyvendinimas, nes piliečiai, kurie balsavo už išstojimą referendume, puikiai suvokė. Jiems buvo nuolatos kartojama, kad tai turės ekonominių pasekmių ir su tuo teks susitaikyti.
Nors realiai Didžioji Britanija ES paliks tik po kelerių metų, kokios pasekmės jaučiamos jau dabar?
Akivaizdu, jog pasikeitė premjeras. D. Cameron‘as, kuris iniciavo referendumą, pareigas užleido T. May, kuriai teks įgyvendinti piliečių sprendimą. Ekonomikoje augimas lėtėja, jau pirmiausiai reikia pažymėti krentantį svaro sterlingo kursą: jis yra pasiekęs trisdešimties metų žemumas. Akivaizdu, kad rinkos reaguoja į šį sprendimą jautriai. Yra nežinomybė dėl Britanijos ateities, koks bus santykis su ES, ypač kai pusė britų prekybos vyksta su ES šalimis. Jeigu prekyba taps labiau apribota, galbūt grįš muitai arba kitos priemonės, – taps didele problema britų ekonomikai. Pirmieji požymiai yra tokie, kad rinkos reaguoja jautriai, o politiškai tą sprendimą įgyvendinti yra sudėtinga. Todėl mums įdomiausia bus pamatyti, koks bus galutinis susitarimas su ES ir kaip jis bus paaiškintas, tiek Londone, savo piliečiams britams, tiek ES jau bendrame kontekste, suvokiant, kad yra pirmas tokios didelės ES narės išstojimas iš bendrijos, kuri per visą savo istoriją tik augo ir plėtėsi.
Prieš keletą dienų pasirodė reklama „Atsibodo rūkas – pabandykite varles“. Prancūzai ėmėsi aktyvios reklamos kampanijos, kurios tikslas – skatinti verslą iš Londono persikelti į Paryžių. Ar tikrai Londonas gali nebebūti finansiniu centru?
Taip, tikrai yra tam grėsmė. Mes matėme, kad Londonas balsavo labai stipriai už narystę ES pirmiausiai suvokiant, kad būtent tai finansinis centras, kuriam naudinga būti vieningos rinkos dalimi, nes tada finansinės paslaugos juda visiškai laisvai ir didelės investicijos plaukia būtent į Londoną, jis tampa centru viso finansinio aparato: bankų, investicinių bendrovių ir panašiai. Britai užsivėrinės išstodami iš ES, vėlgi atsiras barjerai, jeigu nebebus galima taip laisvai. Toms įmonėms, kurios dabar yra įsikūrusios Londone, kils klausimų, kodėl jiems reikėtų ten likti, gal verta keltis į kontinentinę Europą. Ar tai būtų Prancūzija, ar vidurio Europos šalys. Mes taip pat tikimės, kad dalis investicijų patektų ir į mūsų regioną, vien tam, kad būtų liekama toje vieningoje rinkoje ir užtikrinama, kad iš esmės niekas nesikeistų toms kompanijoms, nes britų ateitis taps gerokai labiau miglota, bent jau šiuo aspektu.
Ar labai pasikeistų gyvenimas mums lietuviams?
Mums pasikeistų tai, kad išstotų valstybė, į kurią vyksta labai daug mūsų piliečių dirbti. Jie naudojasi būtent vieningos rinkos veikimo principais, kurie užtikrina, kad Lietuvos ar kitos ES šalies pilietis gali keliauti į kitą ES šalį, ten gyventi ir dirbti. Britai nebenori, jie sako, kad imigracija atsibodo, bent jau tiems, kurie balsavo už išstojimą iš ES. Tai kelia tikrai nemažai klausimų, nes nauji žmonės iš Lietuvos ir kitų rytų valstybių negalės atvykti, kita vertus, kyla klausimas, koks bus statusas žmonių, kurie jau yra ten. Statusas turėtų likti daugiau mažiau toks pat. Niekas iš šalies jų išsiųsti neturėtų, bent jau taip žada britų lyderiai puikiai suvokdami, kokią socialinę nelaimę tai grėstų. Jei būtų naudojamos priemonės, kurios verstų žmones išvykti iš valstybės, kurioje jie gyveno, turėjo darbus, mokėjo mokesčius ir panašiai, akivaizdu kitas dalykas, kad tai taps derybų su ES klausimu ir dvejus metus, bent jau kol vyks tos derybos, mes iki galo negalėsime teigti, kad žinome, koks yra emigravusių žmonių statusas, nes jis gali keistis. Visgi didesnė tikimybė, kad pernelyg smarkiai tų, kurie atvyko į Britanija jau anksčiau. Kitas dalykas, kuris mus neramina, šiek tiek Lietuvos perspektyvose iš strateginių tikslų pusės vertinant, kad britai buvo ir labai svarbūs yra saugumo aspektu. Jie buvo tam tikra prasme ryšys tarp Europos kontinentinės dalies ir JAV. Mes sakome, kad kuo daugiau amerikiečių Europoje, tuo mes stipresni, saugesni ir stabilesni. Išėjus britams gali būti didesnė tikimybė, kad ES pradės kalbėti apie didesnį gynybos srities integravimą būtent ES valstybių kontekste. Tam britai visuomet priešinosi, o tai kels mums klausimų, ar nėra dubliavimasis su NATO funkcijomis. Šiuo atveju bus įdomu stebėti.
Koks turėtų būti ES kelias be Didžiosios Britanijos?
Jei britai išstos, kas šiandien, atrodo, labai tikėtina, nors įvyks ne pačiu artimiausiu metu, taps proga ir galimybe ES permąstyti save iš vidaus. Kaip ir minėta, turėjome tik ES, kuri plėtėsi. Kai prarandame pirmą narę, turime susimąstyti, ar pas mus viskas veikia gerai. Tai gali paskatinti tam tikras vidines ES reformas, kad ji taptų stipresnė, pavyzdžiui, mažinti reguliacinius mechanizmus, galbūt yra per daug normų ir dalykų, kurie ne visai patinka ES piliečiams. Kita vertus sumažės tų, kurie sako, kad ES turi virsti valstybe, kažkuo panašiu į „supervalstybę“, sujungtą iš 27, šiuo atveju, skirtingų politinių darinių, nes idėjų būta. Britai buvo pakankamai euro skeptiški, bet po to, kai jie išstojo ir paskatino panašius judėjimus stiprėti ir kitose ES valstybėse (Prancūzijoje, Belgijoje ar kitur), gal ta idėja susilpnės, o gal ir priešingai – sustiprės. Apibendrinant, manau, galime teigti, kad yra laikotarpis susimastyti, permąstyti ir rasti, kaip įveikti problemas, kurios ir paskatino įvykti Brexit.
Ar matote ES ateitį šviesiomis spalvomis?
Aš matau tikrai šviesiomis spalvomis. Manau, kad ES mums yra labai svarbi. Tai yra sėkmingas projektas nuo pat pokario laikų, įrodęs, kad vieninga Europa gali augti sparčiau, užkirsti kelią konfliktams, tapti stabilumo mechanizmu, kuris tampa ir kitiems. Nepamirškime, kad ES yra tai, kas įkvepia reformas ir tokiose valstybėse kaip Gruzija, Moldova, ta pati Ukraina. ES jau yra šviesulys kitoms šalims nepaisant, kad viduje mes turime daugiau pesimizmo. Aš manyčiau, kad neturėtume griauti, ką sekėsi kurti taip sudėtingai ir tiek metų, bet, kita vertus, turėtume suvokti, kad reikia kai ką ir pakeisti.