Šiandien skelbiami 2016 m. lapkričio mėn. standartinės „Eurobarometro“ apklausos ir specialiosios „Eurobarometro“ apklausos „Europos ateitis“ rezultatai.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis imigracija išlieka dažniausiai tiek lietuvių, tiek europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria Europos Sąjunga (taip mano 53 proc. lietuvių ir 45 proc. europiečių). Terorizmas yra antra dažniausiai nurodoma ES problema (44 proc. lietuvių ir 32 proc. europiečių). Bendrai migracijos politikai pritaria 69 proc. europiečių. 61 proc. jų pritaria migracijai iš kitų ES valstybių narių. Tačiau 56 % europiečių neigiamai vertina imigraciją iš ES nepriklausančių šalių. Imigraciją didžiausia ES problema laikė visų ES valstybių narių, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, piliečiai.
Nacionaliniu lygmeniu europiečiams didžiausią susirūpinimą kelia nedarbas (31 proc., sumažėjo 2 procentiniais punktais) ir imigracija (26 proc., sumažėjo 2 procentiniais punktais). Trečioje vietoje – ekonominė padėtis (19 proc., nepakito). Įvardindami didžiausias problemas su kuriomis susiduria Lietuva, daugiausia (51 proc., sumažėjo 8 procentiniais punktais) lietuvių nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą, antra didžiausia problema Lietuvoje, apklaustųjų manymu, yra nedarbas (26 proc.).
Europos Sąjunga pasitikima labiau nei šalių vyriausybėmis, o ES pilietybė užima tvirtas pozicijas. Europiečių, sakančių, kad pasitiki Europos Sąjunga, dalis, palyginus su 2016 m. pavasariu, padidėjo 3 procentiniais punktais iki 36 proc. Tuo tarpu lietuvių, pasitikinčių Europos Sąjunga, dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais, tačiau yra didžiausia visoje ES – 55 proc. Lietuviai taip pat išlieka vieni optimiškiausiai Europos Sąjungos ateitį vertinančių europiečių – 70 proc. (išaugo 4 procentiniais punktais). Didžiausia optimistiškai ES ateitį vertinančių respondentų dalis gyvena Airijoje (77 proc.), o pesimistiškiausiai nusiteikę Graikijos gyventojai (68 proc. graikų ES ateitį vertina pesimistiškai). Keturi iš dešimties europiečių mano, kad jų balsas svarbus ES, o 67 proc. europiečių jaučiasi esą ES piliečiai (74 proc. lietuvių). Teigiamas požiūris į eurą šiek tiek išaugo (67 proc. lietuvių, 58 proc. europiečių, 70 proc. euro zona).
Apklausos „Europos ateitis“ duomenimis 66 proc. europiečių pritaria, kad neramumų krečiamame pasaulyje ES yra stabilumo regionas. Tokią nuomonę išreiškė dauguma respondentų visose valstybėse narėse. Europos projektas siejamas su ateities perspektyvomis Europos jaunimui (60 proc.). 82 proc. europiečių sutinka, kad laisvosios rinkos ekonomika turėtų būti glaudžiai susieta su aukšto lygio socialine apsauga. Daugiau kaip šeši iš dešimties europiečių laikosi nuomonės, kad įvairiose srityse turėtų būti priimama daugiau Europos lygmens sprendimų. Aštuoni iš dešimties europiečių teigia, kad Europos lygmens sprendimus būtina priimti kovos su terorizmu ir demokratijos bei taikos skatinimo klausimais (abiem atvejais – 80 proc.); daugiau kaip septyni iš dešimties mano, kad taip pat spręstini aplinkos apsaugos (77 proc.), vienodo požiūrio į vyrus ir moteris skatinimo (73 proc.) klausimai ir problemos, susijusios su migracija iš ES nepriklausančių šalių (71 proc.).
Daugiau informacijos: čia